- neprigirdėti
- neprigirdė́ti vksm. Neprigirdžiù kairè ausimi̇̀.
.
.
prigirdėti — intr. 1. galėti girdėti: Jis gerai prigir̃d K. Kažin ar jis dabar prigir̃džia kaip reik Pc. Kitiems prigirdėti (kad kiti girdėtų) viens antrą balazija, per šiokį, per tokį išdeda dėl dėmės J (Als). Ana kitiems prigirdėti taip kalbėjo, t. y.… … Dictionary of the Lithuanian Language